Savo darbo praktikoje pastebėjau, jog žmonės dažnai nesupranta, kas yra priverstinio išieškojimo senatis. Ne kartą esu klausiusi kaip žmonės atėję dėl teisinių konsultacijų sako, kad iš vieno ar kito žmogaus antstolis išieško skolą jau 5 ar 10 metų, tai yra labai ilgą laiką, todėl tokiam išieškojimui turi būti taikoma vykdymo senatis. Bet ar tikrai?
Svarbu pastebėti, jog asmenys dažnai painioja priverstinio išieškojimo senaties terminą su vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminu. Bendrasis vykdomojo dokumento pateikimo terminas pagal Civilinio proceso kodeksą nuo 2011 m. spalio 1 dienos yra 5 metai (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas (LR CPK 606 str. 2 d.)) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Visai kiti atvejai yra, kai vykdomasis dokumentas jau yra perduotas priverstinai vykdyti. Deja, bet realiai pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus išieškojimo senaties nėra ir skola ne tik kad gali būti išieškoma iki žmogaus mirties, bet jas dar gali paveldėti ir skolininko vaikai. Įstatymų leidėjas priverstinio išieškojimo senatį išimtinai yra nustatęs tik dviem atvejais:
1. Vykdomosiose bylose dėl administracinių teisės pažeidimų. Šiuo atveju įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog priverstinio vykdymo procese jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Paprastai tariant asmuo, kuris turi užvestą vykdomąją bylą dėl LR ATPK numatytų pažeidimų ir yra suėjęs daugiau nei dvejų metų terminas nuo tokio nutarimo pateikimo antstoliui, pastarasis turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu, kad tokia byla būtu nutraukta suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Šiuo atveju verta pastebėti, jog turi būti dvi svarbios sąlygos. Pirmoji, kad skolininkas per dvejus metus nevengė mokėti paskirtos baudos. Antroji, jog antstolis dėl aplaidumo, tokio pobūdžio vykdomojoje byloje daugiau nei dvejus metus neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų išieškota.
2. Sekantis atvejis yra aiškiai nurodytas LR Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Paprastai tariant valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų – priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kitaip tariant tokios mokesčių skolos yra „nurašomos“.
Visais kitais atvejais skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra.

Straipsnį parengė
Advokato padėjėja Agnija Lukaševič
Mob. +370 670 77108
Mob. +370 609 32348
El. p. agnija@frejerlaw.lt
www.frejerlaw.lt

VEIKLOS SRITYS